VOR 7-o etapo ekeanografinė apžvalga (2015-05-16)

Šiandien, Gegužės 16-ą, Niuporte prasidės VOR 2014-2015 In-Port Race – valandos trukmės varžybos tarp 6-ių okeaninių jachtų. O sekmadienį, gegužės 17-ą dieną 14:00 (18:00 UTC), startuos 7-as etapas iš Jungtinių valstijų į Potugaliją. - Kreiserinio Buriavimo Mokykla

Andrew Cape, Team Brunel šturmanas, prognozuoja, kad jie plauks 8-ias paras ir bus Lisabonoje gegužės 25-ą dieną. Reikia atsiminti, kad Team Vestas, septinta jachta, kuri Indijos vandenyne sudužo į rifą, turi būti baigta remontuoti iki starto Lisabonoje ir prisijungti prie 8-o etapo. Jiems sekasi gerai: laivas ruošiamas laiku, įgula palaiko gerą fizinį stovį.

Trans-Atlantinės lenktynės. Kaip įprasta Atlante konkuruoja anglai su prancūzais. Ne išimtis ir šios varžybos. Pirmaujančios jachtos Abu Dhabi škiperis yra anglas, o pretendentės į lyderius jachtos Dongfeng škiperis yra prancūzas. Juokai juokais, bet matomai čia principo reikalas – priartėjus prie Europos pasimatuoti „kas čia vadas“.

Kaip visada, prieš etapą, VOR hidrometeorologas Gonzalo Infante pateikė meteo apžvalgą. Atlanto kirtimas – visiems gerai žinomas maršrutas, tik prie Portugalijos reikalai gali susikomplikuoti, nes tenai vyrauja šiaurinių krypčių vėjas ir srovė teka pavėjui, tad tie, kurie surizikuos nusileisti per daug į pietus, turės „kastis“ iki Lisabonos ir prieš vėją, ir prieš srovę.

Po starto Niuporte visi stengsis kuo toliau nutolti nuo kranto ir kirsti Šiltąją Golfo srovę, kuri prasideda Meksikos įlankoje ir 4 mazgų greičiu (8 km/h) teka iki Niufaundlendo, kur prie jos priartėja šaltoji Labradoro srovė. Tose vietose ne tik susidaro rūkai, bet tenai ir seklu, nes nuo Niufaundlendo į pietryčius tęsiasi kontinentinis šelfas, vadinamas „Grand Banks“. Tai šiame šelfe paskendo žvejai, kurių istoriją aprašė Linda Greenland, moteris kardžuvių žvejybinio laivo kapitonė, ir pagal kurios knygą buvo sukurta kino juosta „Perfect Strom“ (knygos pavadinimas „The hungry ocean“, Hyperion, New York, 1999, ISBN-0-7868-8541-6). Labradoro srovė atneša nuo Grenlandijos dreifuojančius ledkalnius, vienas kurių perskrodė liūdnai pagarsėjusio TITANIKO bortą.

Apie orus

Pro Niuportą tekanti šiltoji Golfo srovė – tai ciklonų lizdas, kuriame užgimę ciklonai atkeliauja į Europą. Lygiai toks ciklonas dabar formuojasi vakarinėje Atlanto dalyje. Pavasaris yra labai produktyvus nedidelių žemo slėgio centrų formavimuisi. Kai kurie iš jų būna stacionarūs, prieš savo kelionės pradžią į šiaurės rytus link Šiaurės Atlanto. Matomai gegužės 17-ą dieną, už kelių mylių nuo kranto laivyno lauks stiprus ir šaltas šiaurės rytų vėjas, kuris halfvindo kursu neš laivus į žemo slėgio sūkurio centrą. Tą patį galvoja ir Kepis (Andrew Cape), Team Brunel šturmanas.

Golfo srovė

Ji negali būti ignoruojama. Ji neša apytiksliai 24 laipsnių šilumos vandenį pro 10-ies laipsnių vandens plotus netoli Niuporto, prie kurio ji teka į rytus 1,5-3 mazgų greičiu. Jos vaga nuolat keičiasi, o pakraščiuose sukasi verpetai. Gerai, jei pakliūsite į verpeto pusę, kuri neša vandenį jums pakeliui. Bet pakliuvę prieš srovę, sugaišite daug brangaus laiko. Verpetus ir jų kryptį jūreiviai pastebi per vandens temperatūros pokyčių stebėjimą ir vandens spalvą.

Ledkalniai

Vakarinės Grenlandijos pakrantės maitina Šiaurės Atlantą ledkalniais, kurie dreifuoja į pietus link Niufaundlendo, nešami šaltos Labradoro srovės link Didžiųjų Seklumų (Grand Banks). Daplaukusių iki Seklumų ledkalnių tolesnį kelią į pietus užtveria Golfo srovė, bet jie vis tiek gali prasiskverbti į rytus, tiesiai į Šiaurės Atlantą. Dėka Kanados ir JAV ledų žvalgybos, yra pastoviai stebimas ledynų dreifavimas pranešant kiekvieno iš jų koordinates, dreifo kryptį ir greitį. VOR organizatoriai nubrėžė Ledkalnių ribos liniją, už kurios plaukti laivynui draudžiama.

Azorų salyno aukšto slėgio sritis

Azorų anticiklonas, pastovi aukšto slėgio sritis, nekeičianti savo padėties ištisus metus, jei neminėti, kad žiemą jos centras pasislenka kokius 10 platumos laipsnių į šiaurę, lyginant su vasara. Praplaukus rytinę Ledkalnių ribos ilgumos ribą, prasidės atsakingų sprendimų periodas. Kelią pastos Azorų aukšto slėgio sritis, kurioje vyrauja silpni vėjai, kurie sukasi aplink centrą pagal laikrodžio rodyklę. Todėl šiaurinėje anticiklono pusėje jie bus palankios krypties, o į pietus nuo centro – priešingos. Viduryje – visai silpni. Reikės spręsti, ar plaukti greitai didinant atstumą šiauriniu keliu, ar lėtai kirti šią sritį per vidurį nedidinant atstumo.

Taigi, antroji šio etapo fazė bus dramatiškesnė rezultatų atžvilgiu, lyginant su pirmąja. Laivynas neturi išsibarstyti po vandenyną, ką mes matėme jau įvukusiuose 6-iuose etapuose. Visi vieni kitų nepaleis, o Abu Dhabi ir Dongfeng ruošiasi dar negirdėto ilgio Mach-race (kai lenktyniauja tik dvi jachtos, kaip Amerikos taurėje). Likusieji irgi nesiims atsakomybės atrasti genealius sprendimus, atsiskiriant nuo laivyno. Tokia jau sportinio buriavimo praktika, šiemet tvirtai įsitvirtinusi okeaniniame buriavime. Tame kaltos šiuolaikinės technologijos. Tokios, kaip AIS (Automatic Identification System), leidžiančios per atstumą radijo bangom gauti ne tik laivo poziciją, bet ir greitį, o svarbiausia - kryptį. Todėl laivynas plaukia tuo pačiu keliu, darydamas varžybas mažiau lemtingas dėl netikusio sprendimo. Plaukdami kartu, mėgdžiodami vieni kitų veiksmus, škiperiai gal ir daro klaidas, tačiau jos nėra lemtingos. Rezultatus dažniausiai įtakoja tik techninis įrangos būvis, kaip Dongfeng nulaužtas stiebas, Brunel ir SCA suplėšytos burės. Ir tai daro šias varžybas nuobodžiomis. Kad būtų aišku, kas yra nenuobodžios okeaninės varžybos, pasakysiu, kad laivai turėtų finišuoti ne pusvalandžio eigoje, o mažiausiai pusdienio. Taip būdavo, kai jachtos pasirinkdavo kiekviena savo ypatingą trasos maršrutą. Tada būdavo įdomu stebėti, kaip teisingai šturmanai ir kapitonai sugebėdavo įvertinti motinos gamtos planuojamas išdaigas. Dabar, plaukdami grupėje, škiperiai eliminuoja dalį Fortūnos. Plaukia, kaip su draudimo polisu.