pristato
Lekiant Indijos vandenynu, dideliu greičiu, visiškoje tamsoje, priekyje visiškai nieko nėra, aplink taip nieko nėra. Greitis nuostabus, buriavimas fantastiškas. Ir staiga... BŪM!
Jie trenkėsi in koralinį rifą (uolą) 19 mazgų greičiu - palyginimui, 35 km/h - su savo 65 pėdų (20 metrų) laivu, apsisuko 180 laipsnių ir visiškai sustojo užstrigę rife. Stebuklas, kad nė vienas įgulos narys nesusižeidė (pusė jų miegojo ar bent jau ilsėjosi gultuose).
Jachtai vis labiau lūžtant ir virstant ant šono, komandai teko evakuotis į gelbėjimo plaustus ir juose laukti ryto bei gelbėtojų. Ir visa tai saugantis ryklių, kurių apylinkėse gausu.
"Žinoma, kad žmogiška klaida yra atsakinga už laivo sudūžimą ir niekas to neslepia. Kaip škiperis aš prisiimu visišką atsakymobę",
- Chris Nicholson, Vestas škiperis
Nepaisant visų nelaimių, į Volvo Ocean Race varžybas Team Vestas Wind atkeliavo su kilniu tikslu - viešinti savo kovą su klimato kaita, su energijos skurdu bei vandens trūkumu.
“Nors ir negalėsime varžytis kitame etape iš Abudabio į Sanya (Kinija), mes svarstome visas įmanomas galimybes prisijungti prie varžybų vėliau",
- Morten Albæk, Vestas vykdantysis marketingo vadovas
Inside Track - Leg 2, Episode 12
Žemiau kitas video su pirmąja filmuota medžiaga iš Team Vestas avarijos. Plius šiek tiek kaip sekasi likusiam laivynui.
Štai ir profesionalų komentaras apie įvykius - Kreiserinio Buriavimo Mokykla:
Šiandien vakare paskelbtas video, su autentiškais kadrais, kaip Team Vestas atsitrenkė į rifą. Iš video medžiagos matosi, kad tai buvo labai netikėta. Pasitvirtina Team Vestas škiperio žodžiai apie "žmogiškąjį faktorių", kuris pasireiškė sekančiai: navigatorius nepatikrino kurso, žinodamas skaitmeninių jūrlapių triuką parodyti smulkius objektus tik labai stropiai išdidinus, kapitonas pasitikėjo šturmanu ir nepatikrino kurso, vairininkai per savaitę su viršum iš viso užmiršo kreipti dėmesį į gylmatį. Liūdna. Pavargstama žiauriai. Mes visi ne dievai, ir darome klaidas. Ir kartais tos klaidos būna daug žiauresnės, nei Vestas atveju.
Žiūrėdamas šį video, apie Abu Dhabi palapinę pusiaujo karštyje, prisiminiau savo 20-ies metų senumo istroiją, kai viduryje Baltijos, situacijoje be vėjo, buvome iš tento pasidarę palapinę, ant vieno stiebo iškėlę 4-ias bures ir "šliaužėm" 1.5 mazgo greičiu, o kokpitą, užkimšę špigatus, pripylėme vandens ir sumerkėme kojas iš karščio. O kad nebūtų nuobodu, mušėme atskridusių musių burį.
Visa tai žiūrėdamas pagalvojau, kad buriuotojai, nepriklausomai nuo tautybės, rasės ir tikėjimo (Abu Dhabi arabai matyt musulmonai?), nepriklausomai nuo to, ar jie plaukioja Albin Vegom ar VOR65, visame pasaulyje yra vienodi. Ir niekur pasaulyje nėra taip, kaip kažkas man iš Kauno kartą pasakojo apie buriuotojus "iš viršutinės lentynos". Tiesiog mes visi, buriuotojai, kalbame vienas kitam suprantama kalba. Ir, sutikę buriuotoją, pasitinkame jį kaip giminę, išduodami jam avansu daug pasitikėjimo kreditų. Ir ne veltui. Savo praktikoje aš niekada gyvenime nepasigailėjau, pasakęs nepažįstamam buriuotojui "Sveikas".
Nuotraukos iš įvykio vietos
