Rokas: 1 etapo apžvalga

And i am back:) Kas vyko per pirmą etapą, kaip sekėsi, kaip jaučiuosi. Plius mano video blog'as! - Rokas

Taigi, soriukas, kad nerašiau taip ilgai nieko apie pirmąjį etapą, bet bandžiau padaryti tokį dalyką, kaip video blogas, kuriame norėjosi apžvelgti visą pirmąjį etapą, bet rezultatas gavosi žiauriai nuobodžios 24 minutės, kurios svėrė panašiai GB, tai visa taip suaploadint ir pasidalinti su jumis būtų buvę beveik neįmanoma.

Visų pirma, ačiū Regimantui už taip greitai suorganizuotą naują kompiuterį, nes mano pastarasis neatlaikė kelionių. Dabar galėsiu su jumis bendrauti daug paprasčiau.

Vėlgi ačiū visiems, kurie rašėte man laiškus ir palinkėjimus, labai smagu žinoti, kad kažkam vis dėlto įdomu ir kad tiek žmonių mane palaiko. Tad, jei kas turite kokių klausimų ar palinkėjimų - nesidrovėkit!

Startas buvo vienas iš įspūdingiausių pirmojo plaukimo momentų. Smagu, kad pavyko laimėti patį startą ir išlaikyti lyderio poziciją žiūrovų akiratyje. Labai smagu buvo matyti tokį būrį laivų, skanduojančių komandos vardą, taip pat laivų su Lietuvos trispalvėmis. Aš įsisvaizduoju, kad buvo labai geras vaizdas stebėti mus iš šono, tačiau ir mum buvo ne ką mažiau įspūdinga plaukti, kuomet toks didelis palaikymas aplinkui. Tiesa, pasidžiaugti viskuo galėjome tik paskutinėje tiesiojoje, nes iki tol buvo labai daug veiksmo. 

Gibraltaras - labai sudėtinga vieta. Visi žinojome kas mūsų laukia: silpni vėjai ir srovė, kuri siekia iki keturių mazgų ir aišku neleidžia taip lengvai ištrūkti iš Viduržemio jūros. Taigi, merginos surizikavo ir laimėjo pakankamai didelę persvarą. Tuo metu man atrodė, kad yra labai savrbu būti pirmam, kuris ištrūks iš Gibraltaro, kaip vėliau pasirodė - tai nebuvo taip jau svarbu. Mes plaukėme pakankamai santūriai, viskas vyko pagal Cape'o planą. Likome su pagrindiniu laivynu ir netgi vienu metu buvome 2 pozicijoje, bet kaip tik tuo metu pradėjo rimti vėjas. Mes netgi pradėjome galvoti apie inkarą (prisiklausę Jens'o pasakojimų apie tai, kaip jie su Ericsson komanda čia praleido 8 valandas plaukiodami nuo vieno kranto iki kito). Inkaro neprireikė, bet šiek tiek pralošėme kitoms komandoms ir iš Gibraltaro išplaukėmė priešpaskutiniai kartu su Dongfeng ir Ispanų komandomis. O pralošėme, nes nusprendėme plaukti prie šiaurinio kranto, kur buvo mažiau srovės, kuomet vėjas atėjo iš pietų. Tad mes buvome pats šiauriausias laivas, kuomet visos kitos komandos vėją pagavo pirmos ir sėkmingai išsilaisvino iš Gibraltaro gniaužtų.

Toliau planas buvo aiškus: leistis tiesiai į pietus link Cape Verde salyno ir tada pradėti plaukti vakarų link. Tiesa, buvo viena maža galimybė plaukti tiesiai į vakarus, tačiau nei vienas iš konkurentų nepasirinko šio kelio, o mes tikrai nenorėjome prisiimti tokios rizikos.

Iki pat Cape Verde salyno visos komandos išliko šalia viena kitos. Vyko tikrai įnirtinga kova. Ypač smagu buvo prasilenkti su kitomis komandomis plaukiant skirtingais halzais. Labai greitai supratome, jog laukia ilga ir įnirtinga kova. Pamatėme, jog laivų greičiai beveik nesiskiria ir reikia viską daryti ypač susikaupus, o atsipalaiduoti nėra kada.

Mūsų planas buvo plaukti kuo daugiau į vakarus ir tada bandyti kirsti "Doldrums". Skirtingai nei kitos komandos mes, Abudabis, Vestas ir merginos buvome tie, kurie likome šiauriausiai. Tiesa, Vestas komanda pasirinko truputį kitokį kelią ir ties Kongo (ar kokia tai ten sala) nusprendė plaukti per pietinę salos pusę. Tad mes ir Abudabis likome dviese matomumo ribose, kur kartu ir įplaukėme į Doldrums, kur visos linksmybės ir prasidėjo.

Debesų ir škvaliukų gaudymas ir nuolatinis rungtyniavimas su Abudabio komanda. Tai jie pagauna gerą škvaliuką, tai mes... Turiu pasakyti, kad Abudabiui pasisekė geriau, bet buvo tikrai linksmų situacijų, kuomet matėme Abudabį stovintį už trijų jūrmylių, kuomet mes plaukėme 14 mazgų greičiu. Šiaip viskas buvo geriau nei tikėjausi.

Visiškai be vėjo teko prastovėti gal kokias 4 valandėles. Iškart po jų atėjo pastovus 11 mazgų vėjas. Tiesa, mums ir Abudabio komandai iki Fernando de Noronha salos buvo likę ne tiek jau ir daug, bet mes buvome gerokai labiau vakaruose negu kitos komandos, todėl link salos artėjome šiektiek lėčiau negu Vestas komanda, kur plaukė daug aštriau už mus.

Apiplaukus Fernando de Noronha, norėjosi plaukti kuo greičiau ir tiesiai link Cape Town'o, tačiau prognozė nežadėjo nieko gera ir rodė, kad reikės leistis netgi iki "Roaring 40's". Aukšto slėgio zona niekur neketino trauktis. Vestas komanda pasirinko ganėtinai rizikingą sprendimą ir nusprendė plaukti link Brazilijos krantų. Visi žinojome, jog ten daugiau vėjo, tačiau gali būti daug daugiau problemų sugrįžti atgal į rytus, todėl mes pasirinkome ganėtinai santūrią taktiką ir plaukėme pagal vėjo pasisukimus, kur atsidūrėme labiausiai į rytus lyginant su Abudabiu ir Vestas. Visos kitos komandos buvo pakankamai toli gale, todėl dėl jų per daug nesijaudinome. Žinojome, jog jie tikriausiai gaus vėją pirmieji ir mus pasivys, nes aukšto slėgio zona mus jau buvo bepasigaunanti. Abudabis šioje vietoje pralošė daugiausiai.

Viena iš įsismintiniausių dienų buvo, kuomet Vestas ir Abudabis atsihalzavo link mūsų, aišku prieš tai mes padarėme porą halzų link jų. Taip visi trys laivai vėl plaukėme vienas šalia kito. Tuo metu jau buvome pakankamai pietuose ir prie mūsų artėjo keletas žemo slėgio zonų, kurios ir turėjo mus nunešti link Finišo. Kuomet Vestas ir Abudabis atsihalzavo po mumis, iki Vestas komandos buvo 4 jūrmylės, o iki Abudabio 6. Iš esmės visi buvome beveik vienoje tiesėje. Labai greitai pajutome, jog esame gerokai greitesni už abu laivus, tad tai padarė labai įspūdingą vakarą, nes sutemus Vestas komanda buvo jau mūsų nugaroje, liko aplenkti tik Abudabį ir išsiveržti į lyderius.

Tuo tarpu, kol mes tryse kovojome, Dongfeng ir Alvimedica turėjo visai kitokį vėją, kuris jiem leido nuplaukti labai didelį atstumą į pietryčius, kur jie smarkiai priartėjo prie mūsų. Kaip bebūtų, tuo metu mes įnirtingai kovojome su Abudabiu ir Vestas. Tiesa, Vestas tuo metu pradėjo plaukti daug aukščiau už mus ir kaip ir iškrito iš kovos, todėl likome tik mes ir Abudabis. Iš esmės kitą naktį turėjo būti halzas link rytų. Taip, kad mes buvome priekyje Abudabio ir norėjome apsaugoti savo poziciją ir pasilikti kuo labiau pietuose, tad suhalzavome vėliausiai iš visų laivų. Dongfeng komanda suhalzavo pirma, Abudabis suhalzavo antras. Mes maždaug už valandos po Abudabio padarėme manevrą, tikėdamiesi, jog piečiau bus daugiau vėjo, bet atsitiko priešingai. Mes vėjo teturėjome apie 24 mazgus, kuomet mūsų konkurentai turėjo virš 30 mazgų. Negana to, kad visą tą laiką jie plaukė už mus greičiau, bet dar vėjas pradėjo suktis ir mes likome plaukti jiems tiesiai i nugaras... Buvo labai skaudu, ypač po tokių gerų prieš tai buvusių dienų.

Neslėpsiu, tai buvo bene sunkiausias išbandymas komandai, nes visi suvokėme, jog iš šios pozicijos laimėti bus labai sunku, nes tai tarsi tiesė į finišą. Panašiai ir buvo. Artėjant link finišo lyderiai po truputį bėgo nuo mūsų, o mes po truputį bėgom nuo Vestas ir Alvimedica komandų. Keletas dienų iki finišo buvo irgi šiek tiek rizikingos, nes mūsų vos vos nepagavao dar viena aukšto slėgio zona, į kurią pakliuvo Vestas komanda, todėl visai džiaugiamės sufinišavę anksčiau.

Finišas. Artėjant prie Cape Town'o krantų žinojome, jog laukia stiprus vėjas, bei tam tikri vėjo šešėliai ties pačiu finišu. Labai sparčiai atplaukėme iki finišo, kur teko porą valandų prastovėti po kalno šešėliu. Finišas po tiek dienų buvo labai įspūdingas ir tikrai buvo gera pasiekti tvirtą žemę, paragauti mėsytės, nusiprausti ir išsimiegoti švarioje patalynėje.

Nemeluosiu, buvo tikrai sunku. Man labiau buvo sunku fiziškai, bet matėsi, kad kitiem komandos draugams buvo gerokai sunkiau. Daktarai nebuvo labai patenkinti mūsų pasirodymu, nes mes trys jauniausi įgulos nariai numetėmė po 8 kg svorio, aš asmeniškai pamečiau 5 kg raumenų ir 3 kg riebalų. Tai yra labai blogi rezultatai, todėl iki šiandien bandėme ilsėtis ir atsigauti:) Cape Town tam puikiai tinka. Čia labai skanus maistas, o ir pramogų ir linksmybių netrūksta. O kur dar visa neištyrinėta Afrika. Žodžiu yra ką veikti:)

Bet, kaip ir minėjau, šiandien jau pradedam dirbti, nes savaitės gale jau laukia pirmieji plaukimai! 
Žada nemažai vėjo, taip kad turėtų būti gerų vaizdų per pro-am'ą!

Linkėjimai visiem!