Lietuva gali didžiuotis: vyrų, apiplaukusių Horno ragą – daugiausiai Baltijos šalyse  

Lietuva gali didžiuotis: vyrų, apiplaukusių Horno ragą – daugiausiai Baltijos šalyse

Pirmadienio vakarą buriuotojas Rokas Milevičius apiplaukė Čilei priklausančios Horno salos kyšulį. „Volvo Ocean Race“ lenktynėse dalyvaujantis buriuotojas atvertė naują puslapį lietuviškoje Horno rago istorijoje – jis tapo pirmuoju lietuviu, apiplaukusiu Horną jachtų varžybų aplink pasaulį metu. Kol kas lietuvių horniečių istorija minėjo tik pavienes lietuvių grupeles, aplink Horną plaukusias prekybinių burlaivių įgulos sudėtyje, ir vos keturias sėkmingai Horną apiplaukusias lietuvių jachtas - „Laisvę“, „Aurą“, „Taurą II“ ir „Ambersail“. Nepaisant to, Lietuvoje horniečių gyvena net kelios dešimtys, kai kurie jų Horną jau apsukę ne po vieną kartą. Tuo tarpu Estijoje tokių buriuotojų skaičius nesiekia nė dešimties, o  apie latvių horniečius žinių kol kas iš viso nėra.

Horno ragas - buriuotojų Everestas

Atšiaurus, pavojingas, o dažnai ir laivų pražūtį lemiantis pasaulio pakraštys - tokį Horno kyšulį žino buriuotojai. Tarp piečiausio Pietų Amerikos žemės lopinėlio ir Antarktidos susitinka Ramusis ir Atlanto vandenynai, nestabdomi žemynų siaučia uraganiniai vėjai, dreifuoja ledkalniai. „Dreikas (Dreiko sąsiauris) - protu nesuvokiama bangų plaktuvė. Bangos netvarkingos, aukštos, trumpos. Čia supranti, kodėl kliperių (19a. burlaivis) vairininkams būdavo draudžiama pažvelgti atgal. Kai vairuodamas atsisuki ir pamatai, kas tave vejasi, dvasios ramybės tai tikrai neprideda“,- jachtos „Ambersail“ dienoraštyje rašo kapitonas Simonas Steponavičius, aplink Horną jachtą vedęs 2009 metų vasarį minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Čia sudėtinga ir patekti, ir išlikti, tad nenuostabu, kad Horno kyšulį apiplaukę buriuotojai nusipelno didžiulės pagarbos. Jie ne tik gauna teisę švilpauti laive ar nusispjauti per bortą (tikima, kad jūroje šitai prišaukia audrą), tačiau gali nesistoti į kambarį įėjus Anglijos karalienei. Na o patys, vos apiplaukę kyšulį, padėkoja Neptūnui už borto nuliedami stipresnio alkoholinio gėrimo.

Vis dėlto net 1914 metais atidarius Panamos kanalą, leidžiantį daug saugesniu būdu iš Ramiojo vandenyno patekti į Atlantą bei pasiekti Europą, Dreiko sąsiauris visiškai neištuštėjo. Buriuotojus, šiandien, žinoma, apsirūpinusius daug pažangesne technika nei praėjusių šimtmečių buriniai laivai, traukia Pietų vandenyno stichijos didybė ir grožis. Lietuviai - ne išimtis.

Sparčiai augantis Lietuvos horniečių ratas

„Vasario 16d. Horno ragas. Tikrasis pasaulio pakraštys. Nejaukus, nesvetingas. Ir didžiulė trispalvė ant kyšulio šlaitų. Šis įvykis reiškia, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie didžiuojasi savo šalimi, o šalis gali didžiuotis, kad joje yra tokių žmonių“,- „Ambersail“ jachtos dienoraštyje 2009 metų vasarį rašo Naglis Šulija. „Tūkstantmečio Odisėjos“ metu pasaulį apiplaukusi ir lietuvių emigrantų bendruomenes skirtinguose pasaulio kraštuose aplankiusi jachta „Ambersail“ Horno ragą apsuko net tris kartus - dukart 2009-aisiais ir vienąkart 2013-aisiais. Aktyvus šios jachtos dalyvavimas tarptautinėse regatose skirtingose pasaulio kampeliuose ne tik leido didelei daliai buriuotojų įveikti pirmąsias jūrmyles pasaulio vandenynų akvatorijose, tačiau padėjo smarkiai praplėsti Lietuvos horniečių ratą.

Vis dėlto dar ir iki jachtos „Ambersail“ žygių žinomos kelios lietuvių jachtos apiplaukusios Horno kyšulį. Pirmoji, tai padarė jachta simboliniu pavadinimu „Laisvė“ — vos ketveri metai nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Jachtai vadovavo kapitonas Ignas Miniotas, vėliau tapęs Lietuvos horniečių klubo komandoru. Kelionės metu jauniausiam šešių žmonių įgulos nariui - Tadui Miniotui - buvo vos dvylika metų. „Laisvės“ įgulai pasisekė — juos Dreiko sąsiauris pasitiko ramus.

Po metų, 1995-aisiais istorija fiksuoja lietuvių jachtos „Aura“ pasirodymą ties Horno ragu. Kapitono Jono Limanto vadovaujama jachta Horną apsuko su vos keturių žmonių įgula. Jai tuomet priklausė ir vėliau dar tris kartus jachta „Ambersail“ Horną apiplaukęs buriuotojas Linas Ivanauskas. Jis yra iki šiol daugiausiai kartų (net keturis!) sėkmingai Horną apiplaukęs Lietuvos buriuotojas.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena net 37 Horno kyšulį apiplaukę buriuotojai. Estijoje tokių narsuoliu yra tik keli, o apie latvius horniečius žinių iš viso nėra. Siekdami puoselėti buriuotojų tradicijas bei palaikyti gyvą kelionių aplink Horną tradicijos istoriją Horno ragą apiplaukę lietuviai nuo 1995 metų susibūrė į Lietuvos horniečių klubą. Klubo emblemoje puikuojasi Horno rago ir viso audringo Pietų vandenyno simbolis - sparnus išskleidęs didžiulis albatrosas.

Rokas Milevičius atvertė naują puslapį lietuviškoje Horno kyšulio istorijoje

2015 metų kovo 30 dieną draugėn susirinkę Lietuvos horniečiai stebėjo mūsų šalies buriavimui istorinį įvykį - Rokas Milevičius, dalyvaujantis „Volvo Ocean Race“ lenktynėse aplink pasaulį, drauge su „Team Brunel“ komanda pasiekė ir apiplaukė Horno kyšulį.

„Jaučiu, kad turiu šiokį tokį pranašumą, nes šiuose vandenyse ir aplink Horno ragą jau du kartus yra tekę plaukti su „Ambersail“,- prieš penktojo „Volvo Ocean Race“  etapo startą sakė R. Milevičius. Vis dėlto, kaip įprasta, mokinys pralenkė mokytojus. „Team Brunel“ komandai pasiekus Horno ragą, R. Milevičius tapo pirmuoju lietuviu apiplaukusiu legendinį kyšulį jachtų varžybų aplink pasaulį metu. „Varžybų metu tenka viską, kas įmanoma, spausti tiek iš savęs, tiek iš laivo, tad rizika padidėja, o ir taip sudėtingos sąlygos tampa dar sudėtingesnės“, - skirtumus nuo ankstesnių plaukimų įvardijo buriuotojas. Visai R. Milevičiaus komandai Horno apiplaukimas buvo stiprus emocinis įvykis, mat jų kapitonas Bouwie Bekkingas legendinį kyšulį apiplaukinėjo jau aštuntąjį, o komandos nariai Gerd-Jan Poortmanas ir Stefanas Cooperis - vos pirmąjį kartą.

Nuo 2009-ųjų metų „Tūkstantmečio Odisėjos“ sparčiai į buriavimą pasaulio vandenynuose ir tarptautinės regatose žengiantys lietuviai leidžia tikėtis, kad dabar gal keliasdešimt buriuotojų vienijantis Lietuvos horniečių klubas netolimoje ateityje narių skaičiumi perkops bent šimtą.