pristato
Pirmadienį Volvo Ocean Race laivynas planuoja pasiekti Horno ragą ir per volvooceanrace.com žadama tiesioginė transliacija, kaip tai įvyks - Kreiserinio Buriavimo Mokykla
Apie šią piečiausią Pietų Amerikos salą sklinda legendos. Jos koordinatės, jei norėsite aplankyti, yra: φ=55⁰ 58' 48" S, λ=067⁰ 17' 21" W. Laivai ten praplaukia taip retai, kad ir po šiai dienai yra daugiau žmonių, įkopusių į Everestą, negu apiplaukusių Horno ragą. Kodėl tai tokia nepopuliari vietą? Pirma, ten šalta (tik 500 jūrmylių iki Antarktidos), antra, ten visą laiką apsiniaukę, ir trečia – ten pavojinga. Tai biblinių štormų ir audros stiprumo vėjų vieta, daranti matomumą sudėtingu ledkalnių zonoje. Didžiuliai vėjai sukelia ir didžiules bangas (net iki 30 metrų aukščio), kas daro šią žemę labiausiai gąsdinančia laivų kapitonų ikona. Sąsiauris tarp Horno rago ir Antarktidos, vadinamas Dreiko sąsiauriu (arba Dreiko koridoriumi), yra tikras laivų ir jūreivių kapinynas. Specialiai jiems atminti, Horno rage stovi Čilės skulptoriaus Jose Balcell skulptūra „Albatrosas“ (kaip ir Klaipėdos uoste netoli Delfinariumo), skirta žuvusiems jūreiviams atminti. Tiesa, poreikis laivams plaukti aplink Horno ragą iš Atlanto vandenyno į Ramųjį ir atgal stipriai sumažėjo po Panamos kanalo atidarymo 1914 metais. Pro šią vietovę dabar neina komercinių laivų maršrutai ir šiuolaikiniai laivai ten retai pasirodo.
Tik buriuotojai, pamišę dėl iššūkių, retkarčiais čia praplaukia. Praplaukė ir jachta Laisvė, jachta Aura, o jachta Ambersail čia praplaukė net tris kartus. Taip pat Lietuvoje egzistuoja buriuotojų Horno klubas, kuriam priklauso visi apiplaukusieji. Nežinau tikslaus skaičiaus, bet manyčiau kad jų yra virš kelių dešimčių. Paminėtini Rokas Milevičius, kuris apiplaukė Horną 2 kartus (abu su Ambersail) ir dabar plauks trečią kartą su Team Brunel. Taip pat Linas Ivanauskas (Linkus) – jis apiplaukė Horną net 4 kartus: tris kartus su Ambersail ir kartą su jachta Aura.
Egzistuoja daug tradicijų, kuriomis buriuotojai pažymi Horno rago apiplaukimą. Tai tradicinis cigaro surūkymas. Arba nedidelio alkoholio buteliuko išpylimas į vandenį jo seniai neragavusioms nuskendusių jūreivių sieloms ir Neptūnui, vandenų valdovui, kaip padėka už saugią kelionę. Žinoma, visi nusifotografuoja. Taip pat apiplaukęs Horną jūreivis turi teisę įsisegti auksinį apvalų auskarą į tą ausį, kuri apiplaukiant Horną buvo arčiau jo. Taip pat, jei pamatysit ką nors su tatuiruote, vaizduojančią pilno apibūrinimo laivą (fregatą), patapšnokite jam per petį. Pagal jūrines tradicijas tai reiškia, kad žmogus yra apiplaukęs Horno ragą.
Taigi, kodėl apie Horno ragą sklinda blogos šlovės istorijos? Pietų vandenynas (o tai yra pietinė Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenyno dalis) žemiau 55-os pietų platumos neturi jokios žemės savo kelyje. Vyraujantys vėjai, pučiantys iš vakarų į rytus, neturi jokių kliūčių įsismarkauti. Taip pat ir bangos. Siaurame Dreiko sąsiaurio plyšyje šis įsismarkavęs vėjas atgena per visą Žemę įsibėgėjusias bangas, kurios, gyliam sumažėjus iš kelių kilometrų iki kelių šimtų metrų, pasidaro stačios ir trumpos, pastoviai lūžtančios. Taip pat prisideda Antarktidos Cirkuliacinė Srovė (Antarctic Circumpolar Current - ACC, dar vadinama West Wind Drift), kurios kryptis irgi iš vakarų į rytus, o greitis iki 2 mazgų (4 kilometrai per valandą). Ši srovė suka didžiulę ledinio vandens (iki 2°C 400 metrų gylyje) masę aplink Anktartidos žemyną, neleidžiančią šiltam vandeniui pasiekti Antarktidos ledynų ir jų tirpinti. Ši srovė per Dreiko sąsiaurį kiekvieną sekundę praplukdo 135 milijonus tonų vandens, kas 135 kartus viršija visą vandens tūrį, išnešamą į vandenynus visų Žemės upių. Kita vertus, Saulės/Mėnulio sukeliamų potvynių bangos plūsta į Dreiko sąsiaurį iš rytų į vakarus, t.y. priešinga kryptimi, nei pučia vėjas. Ši srovė, besikeičianti nuo 0,3 mazgo kvadratūroje iki kelių mazgų sizigijoje sukelia priešinį bangavimą paversdama jūros paviršių chaotišku įvairių krypčių bangų interferencijos raizginiu. Dreiko sąsiauris neužšala, tačiau jame plaukioja ledai. Vasario-kovo mėnesiais, kai plauks VOR laivynas, jų kiekis mažiausias, o didžiausias yra rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Tiesa, poryt, kai Horno ragą turi pasiekti VOR laivynas, bus kvadratūra (ji įvyks kovo 29-ą dieną), t.y. mėnulio potvyniai bus žemiausi. Tik 0,7 metro, o didžiausia srovė tik 0,3 mazgo. Taigi, VOR laivynui labai pasisekė, kad kelias dienas pralaukė Auklende ir į Horno ragą atplauks ne per didžiausius potvynius (sizigija buvo kovo 22 dieną).
Horno rago atradimo istorija irgi apipinta istorijomis
1488 metais portugalas Bartolomėjus Diasas atrado Gerosios Vilties kyšulį, bet jo neapiplaukė, nes visi bijojo nukristi nuo Žemės krašto. Kelio į Indiją paieškos plaukiant į vakarus prasidėjo nuo Kolumbo, italo, tarnavusio Ispanijai (1492 metai – Amerikos atradimas). 1498 metais portugalas Vaska da Gama apiplaukė Afriką ir rado rytų kelią į Indiją. Visi atradėjai, ispanai, portugalai ir anglai, plaukdami į vakarus, atsitrenkdavo į Amerikos žemyną, kuris skersai Žemės uždarė kelią toliau į vakarus link Indijos ir Kinijos. Portugalas Ferdinandas Magelanas, pasirašęs sutartį su Ispanijos karaliumi Čarliu I-uoju, 1520 metais nusileido Pietų Amerikos pakrantėmis iki 52°S platumos ir atrado kelią iš Atlanto į Ramųjį vandenyną (kurį jis pavadino Taikiuoju – Peaceful). Šis kelias tarp Pietų Amerikos ir Ugnies žemės buvo pavadintas Magelano sąsiauriu. Magelanas pirmas apiplaukė Žemę ir įrodė, kad ji yra apvali. Ispanai, portugalai, o vėliau ir olandai su anglais pradėjo pelningą prekybą su Rytais, atveždami į Europą daugybę spalvotųjų metalų (aukso ir sidabro).
Tačiau 1602 metais įsisteigė Olandų Rytų Indijos Kompanija (Dutch East India Company) kuri iš Nyderlandų vyriausybės gavo 21-rių metų monopolį valdyti prekybą su Azija, į kurią buvo vienintelis žinomas kelias iš Europos pro Gerosios Vilties kyšulį. Visos kitos šalys desperatiškai ieškojo kelio į prieskonių šalį Indiją per bet kur, tik ne pro Pietų Afriką. Rytų Indijos Kompanija buvo tokia galinga, kad galėjo apsaugoti savo prekybą, samdyti karo laivus, įkalinti pažeidėjus. Per 1602-1796 metų laikotarpį ši kompanija išsiuntė dirbti į Aziją veik milijoną europiečių ir vežė prekes su 4‘785 laivais. Kompanija bankrutavo tik 1800 metais dėl korupcijos.
1616 metais tos pačios Rytų Indijos Kompanijos pasamdytas kapitonas olandas Willem Shouten-as (Willem Cornelisz Schouten) nusileido Pietų Amerikos pakrante iki 55°S platumos ir pirmasis apiplaukė Horno ragą iš rytų į vakarus. Tada ši sala ir buvo pavadinta Shouten-o gimtojo miesto vardu Nyderlanduose, t.y Hoorn. Buvo ir dar viena proga salą pavadinti šiuo vardu, nes taip vadinosi šioje ekspedicijoje prarastas laivas. Willem-as plaukė Kompanijos pavedimu išplėsti prekybos monopolį į vakarinį kelią į Indiją ir Kiniją. Tad kodėl sero Francis Drake vardu pavadintas sąsiauris tarp Ugnies Žemės ir Antarktidos? Juk Dreikas nebuvo pirmas jūreivis, praplaukęs šiuo sąsiauriu. Istoriniai faktai mini tokią istoriją: 1578 metais, dar prieš Shouten-ą, seras Frencis Dreikas su trimis laivais patraukė Magelano sąsiauriu iš Atlanto vandenyno į Ramųjį vandenyną. Praplaukus jį, audra sudaužė vieną laivą Marigold ir privertė antrą laivą Elizabeth grįžti į Angliją. Trečią laivą, vardu Pelican, jau Ramąjame vandenyne audra nubloškė į pietus į dabartinį Dreiko sąsiaurį, kur jis atrado Elizabeth Island. Tada Dreikas pervardino savo laivą Pelican į „Golden Hint“ (Auksinė Stirna arba Elnė). Dabar Golden Hint replika plūduriuoja Londone St Mary Overie doke. Aš ten buvau ir ją ten mačiau. Tai nedidelis 102 pėdų ilgio laivelis (31 metras), 6,1 metro pločio ir 2,7 metro gramzdos, kuriame buvo 22 pabūklai ir kažkokiu stebuklu tilpo 80 žmonių, iš kurių Angliją pasiekė tik 56-i. O Dreiko sąsiaurį geografai pavadino Dreiko vardu jam jo nepraplaukus, tik pamačius ir pabuvojus 55°S platumoje. Štai tokia istorija apie Horno ragą ir jo atradėjus.