pristato
Kas tai? Falškilis ar atsvaras? Juk styga, laikanti bulbą, siekiančią 4,78 metrų gylį, nesukuria jokio šoninio pasipriešinimo dreifui (VOR65 neradau bulbos svorio, bet VOR60 ji svėre 7 tonas). - Kreiserinio Buriavimo Mokykla
Visgi laikyčiau tai atsvaru, skirtu laivo stovumui, o ne šoniniam pasipriešinimui dreifui. Iš mano patirties su Ambersail: dreifas plaukiant beidevindo kursu ir 5 mazgų greičiu, sudaro apie 20 laipsnių. Dreifas susitvarko (normalus yra 4-5 laipsniai) tik prie 9 mazgų greičio. Bet Ambersail yra VOR60 tipo laivas, ir jo falškilio plotis didesnis, nei VOR65) Taigi, VOR65 plaukimui priešvėjiniais kursais turi du švertus, kurie sukuria šoninį pasipriešinimą dreifui. O stovumui skirtas "atsvaras" lankstosi į šonus po 40 laipsnių, tokiu būdu sukurdamas dar didesnį atsvėrimo (rightning) momentą, nei kabėdamas stacionariai išilginėje laivo prokštumoje.
Tam, kad pasukti "atsvarą" (canting keel - kraipomas kilis) į šoną, reikia užvesti variklį. Kaskar laivui venduojant, arba halsuojant, nurimus vėjui ar jas sukilus, reikia keisti atsvaro pakėlimo kampą. Ir kas kart reikia užvesti variklį. Aišku, yra atsarginis būdas - rankinis. Bet kas vargs, jei užvedus variklį tai darosi greičiau, lengviau, plius kraunasi akumuliatoriai. Tad variklis burzgia šiose jachtose dažnai. Vien akumuliatorių krovimui jį reikia užvesti ne mažiau nei kelis kartus per parą, kokioms 3 valandoms. Todėl Dongfeng ir stebina, nes turi pasiėmę vėjo generatorių. Vadinasi, bakuose turi mažiau dyzelino ir mažiau sveria.
Esu plaukęs ir su VOR60 (Ambersail) ir su VOR70 (Ericsson). Bet ir VOR65, kuriame nesu buvęs ir nedirbęs su balastiniais bakais, balastinius bakus turi. VOR65 laivagalyje yra 2 balastiniai bakai po 800 litrų kieviename borte, ir centrinis balastinis bakas 1'100 litrų laivo priekyje (prieš stiebą). Na, gale aišku kam - plaukiant pavėjui ir pasvirus, visos komandos nesusodinsi laivagalyje ant priešvėjinio borto. Įgulai reikia ilsėtis. Tada galinį baką pripildo vandens. Galimi du būdai: užvedus variklį įjungiamas siurblys, arba laivo dugne esančio paėmimo vamzdžio kakliukas atsukamas prieš plaukimo kryptį ir bakas prisipildo (jei pasukamas atgal, vanduo savaime išbėga). VOR60 yra kitaip - kieviename borte yra trys bakai: priekinis, centrinis ir galinis, Tokiu būdu galima valdyti laivo diferentą (pasvirimą į priekį arba atgal). Kam to reikia? Jei laivas plaukia pavėjui, sunkinamas laivagalis, kad laivo priekis "liptų ant bangų". Jei plaukiama prieš vėją, sunkinamas laivo priekis, kad jis ne šokinėtų ant bangų, o jas skrostų. Tai tik principai. Bet jie veikia praktikoje ir leidžia laivui plaukti greičiau, nei be balastinių bakų. Nors,.. kieviena lazda turi du galus. Jei pripildysime balastinius bakus, laivas pasunkės, labiau nugrims į vandenį ir jo "šlapias paviršius" (trintis į vandenį) padidės, vadinasi laivas plauks lėčiau. Čia prasideda niuansai ir vienos blogybės (kreno) kompensacija kita blogybe (lėtėjimu).
VOR65 turi savo specifiką, kaip ir VOR70 ir VOR60. Viena, tai labai platūs laivai (VOR65 yra 5,60 m pločio 20,37 m ilgio, arba pločio ir ilgio santykis yra 1:3,6), sukurti pavėjiniams greitiems kursams, kad laivas nebūtų užlietas didžiulių Pietų vandenyno bangų, o judėtų ne lėčiaum nei bangos (bangos vandenyne juda apie 30 mazgų greičiu). Jei jachta skrieja panašiu greičiu su bangom, ji nepatiria triuškinančios bangų jėgos. Nes, kaip ne keista, laivai lūžta ir skęsta ne dėl vėjo stiprumo, o dėl bangų poveikio (užliejimo, svorio, smūgio, kritimo nuo bangos). Yra nuostabus jausmas, valdyti glizuojantį daugiatonį mostrą, kuris "išlipęs" iš vandens slysta bangų paviršiumi kaip banglentė. Vairas nepatiria jokio pasipriešinimo, ir laivas lieka klusnus vairui. Reikia tik sulėtėti ir "nugrimzti" į vandenį ir prasideda "arimas" vairu ir bročingo pavojus. Bet "iššokus" iš vandens, jachta skrieja kaip paukštė. Pats tai bandžiau prie max 42 mazgų vėjo skriedamas 25-28 mazgų greičiu. Užburia. Norėčiau dar ir dar. Nors kartu ir baisu, nes prasidedant bročingui reikia leisti laivui truputį kontroliuojamai pakilti tam, kad jis pagreitėtų ir "iššoktų" iš vandens. Ir niekad nežinai: baigsis bročingu, ar glisu. Ypač prie labai stipraus vėjo.