4to etapo tragikomedija, tiesiai iš Roko lūpų

Atrodė lyg viskas gerai, bet staiga Neptūnas ir Fortūna atsuko nugaras. Roko komentarai.

Vasario 21 d.

Vis dar sėkmingai pirmaujam. Raportai labai permainingi ir nepastovūs. Vieną laimim apie 6 mylias, kitą pralošiam apie 9, trečią vėl laimim 8 prieš kitą grupę. Taip ir gyvuojam neramiai, bet pagaliau kirtom pusiaują ir esam vėl pietų pusrutulyje. Ateinančios dvi trys dienelės laukia itin svarbios, nes priešaky viena labai didelė bevėjo zona, po kurios labai svarbus perėjimas į vyraujančius vėjus. Tad yra labai tikėtina, kad toje bevėjo zonoje suplauksim vėl visi į krūvą ir tada bus labai svarbu pirmiem įkišti nosį į šiaurės rytų krypties vėją. Sakyčiau tokia kaip ir lemiama viso etapo vieta priešaky.

Vasario 22 d.

Vakarykštė para pas mus buvo kaip kokia meksikietiška muilo opera. Pralošėm viską ką turėjom ir dar su kaupu. Labai tikėkimės, kad šitaip viskas nesibaigs, nes iki finišo mylių dar sočiai. O buvo taip. Vakarop sau sėkmingai šokinėjom tarp debesiukų, kukliai, bet ir toliau didindami persvarą, kol sutemus nepapuolėm po kokiu tai labai mandru debesiu. Aplink kurį sukinėdamiesi ir niekaip negalėdami ištrūkti praleidome beveik visą vachtą. Pralošėm apie 20 jurmylių konkurentams. Jie visi nesustoję patraukė gerokai į rytus, o mes sau plūduriavom aplink tą debesį. Ties ten turėjo būti tam tikras frontų persikeitimas, tad jie dažniausiai panašiai ir atrodo, nes kai ištrūkom iš debesies, mus pasitiko 20 mazgų šiaurės rytų vėjas su kuriuo sau 22 mazgų vidurkiu šiaušėm tiesiai į Auklandą. Plojom katutėm ir išsišiepę atlošinėjom jūrmyles iš konkurentų. Jautėmės ypač užtikrinti turėdami tokį vėją, nes prognozė tuo metu mums žadėjo 4 mazgų vėją tos pačios krypties. Bet bėda buvo tame, kad kai konkurentai gavo šį vėją, jie jį gavo vakarų krypties, ko pasekoje jie plaukė 20 laipsnių žemiau į rytus. Kai gavome naują prognozę, ji jau rodė dabartinį vėją, bet blogiausia, kad priekyje ji rodė visišką štilių, tad mum beliko vienintelė išeitis halzuotis, nusimauti kelnes ir plaukti į rytus link savo konkurentų... Taip, kad susihalzavę plaukėme apie 70, o tai buvo labai skaudu, nes kirtome tik priekyje Alvimedikos. Suhalzavome atgal tiesiai pirmajai trijulei į galą, kuri tuo metu buvo 35 jūrmylės priekyje! Tai va... Nuotaikos nekokios, bet ginklų dar nesudedam :)

Vasario 24 d.

Brunel susikaupė, nors ir teko nusimauti kelnes. Visi sustojo į eilę.

Taigi, kaip jau ir turbūt pastebėjom mum labai nepaėjo. Pridarėm keletą labai skaudžių klaidų. Aišku lengva dabar jas matyti, tada atrodė, jog viskas gerai. Pastarasias dvi dieneles tiesiog praleidom debesyse, lietuje, tarp žaibų ir griaustinių, dieną naktį beveik nejudėdami iš vietos. Kaip jau tampa tradicija tiesioji į finišą, o mes itin nepavydėtinoje situacijoje. Teoriškai priekis turėtų pirmi gauti vėją ir sau sėkmingai didinti atotrūkį. Labai tikėkimės, kad bus kitaip. Kaip sunku atkovoti jūrmyles arba didinti persvarą, bet kaip lengva viską prarasti

Vasario 25 d.

Taigi kaip ir rašiau padėtis mūsų labai komplikuota ir nepavydėtina. Skaudžiausia kiek daug sugebėjom pralošti. Po tuputį pradedam susitaikyti su ta mintim. Stengiamės per daug apie tai nešnekėti, nes vis dar labai skaudu. Visą savo energiją skiriam aplenkti Alvimedica, nors orai vėlgi nelabai mums palankūs