pristato
Žinau, kad ne visi turi laiko naršyti. Čia pateikiama Agatos Armand taktinė I-o etapo analizė iš oficialaus VOR tinklapio. - Kreiserinio Buriavimo Mokykla
Taigi, kas iš tikro įvyko tarp Alikantės ir Keiptauno? Nedaug. Tik 4 taktiniai momentai, ištempę visą 7-ių laivų laivyną iki 600 jūrmylių. Pirmas momentas. Gibraltaro sąsiaurio praplaukimas. Moterų komanda, ir tik ji viena, pasirinko šiaurinį kelią, plaukdama Ispanijos pakrante ir prie Gibraltaro įgijo 21-os jūrmylės persvarą. Visi kiti laivai patraukė link Maroko krantų, kirto sąsiario vidurį, kur didžiausia priešinė srovė. Klaida? Taip ir ne. Galima sakyti, kad tai yra šturmanavimo klaida. Tačiau taktiškai buvo teisinga nepaleisti priešininkų ir plaukti tokiomis meteo sąlygomis, kokias turi kiti. Juk prieš akis buvo ilgas kelias. Geriau "kontroliuoti" priešininkus.
Antras momentas. Žaliojo Rago salos (Cape Verde). Jų kirtimas galiausiai turėjo tolimas pasekmes, nes sąlygojo Pusiaujo štiliaus zonos praplaukimo pusę. Iki salų visi turėjo laikytis Maroko kranto dėl silpnų vėjų. Tik pakrantėje jautėsi kranto ir jūros temperatūrų skirtumo sąlygotas vėjas. Taigi, Cabo Verde. Visur oficialiuose tinklapiuose Žaliojo rago savivalda, priklausanti Portugalijai, prašo jų salas vadinti originalo, t.y. portugalų kalba "Cabo" o ne angliškai "Cape". Tie, kas apiplaukė Cabo Verde salas iš šiaurės (Abu Dhabi, Team Brunel, SCA ir Alvimedica), suprogramavo pusiaujo štiliaus zonos apiplaukimą iš vakarų ir laimėjo šį galvosūkį. Vestas ir MAPFRE kirto per vidurį. Dongfeng iš pietų.
Trečias momentas - Štiliaus zona.Žemo slėgio zona pusiaujyje, kur vėjai silpni, debesys gigantiški, saulėtekiai epiški. Šioje loterijoje laimėjo tik Abu Dhabi ir Team Brunel. Jie pasuko į vakarus ir per štiliaus zoną laimėjo 90 jūrmylių. "West is the best" - galioja posakis apie štiliaus zoną (Doldrums), ir tai pasitvirtino su kaupu. Iš tikro, Štiliaus zona vakaruose yra siauresnė, nei rytuose. Taigi, yra mažesnė rizika įstrigti plaukiant per vakarinį pakraštį. Bet, buvo ir išimčių. Vestas kirto Štiliaus zoną rytuose, anksčiau už visus pateko į pietryčių pasatus ir prie Brazilijos ženklo (Fernando de Noronha) veik pasivijo Abu Dhabi ir Team Brunel. Nors... danai (Vestas), reikia pastebėti, čiame pirmame etape dažnai priimdavo rizikingus sprendimus. Pasirinkę vidurinį kelią Dongfeng, Alvimedicam MAPFRE ir SCA kankinosi agonijose. SCA stovėjo ištisas 8 valandas be jokio vėjo.
Ketvirtas momentas - plati aukšto slėgio zona Pietų Atlante, vadinama St. Helena's High, vedanti orų ekspertus, šturmanus ir taktikus iš proto. Plaukti aplinkui ar lįsti stačia galva į štilį? Kaip vaizdžiai rašo Agata Armand, "pirmą kartą nebuvo alternatyvos nukirsti kampelį, nes dramblį kambario viduryje galima tik apeiti". Visi leidosi į pietus palei Brazilijos krantus ir suko į Keiptauną pasiekę vakarinių vėjų zoną 40-41 platumoj. MAPFRE, Vestas, Team Brunel bandė vingiuoti šiame kelyje į šonus, ieškodami laikinos persvaros, tačiau tai neapsimokėjo. Laivyno gale buvę MAPFRE ir SCA įstrigo skirtingose oro sąlygose, lyginant su pirmaujančiais (Cabo Verde pasekmė).
Gudriausiai taktiškai Pietų vandenyne pasielgė Dongfeng. Kol visi leidosi žemyn iki veik 42-os platumos, kuri buvo paskelbta kaip ledkalnių rizikos "don't go" zonos riba, Dongfeng pasuko į rytus anksčiau ir iš atsiliekančių pavirto konkurente, išsirikiavusia vienoje linijoje link Keiptauno. Štai šis vienas sprendimas jiems uždirbo II-ą prizinę vietą etape. Jei būtų kartoję priešininkų posūkius, būtų atplaukę po Team Brunel. Taigi, vienas sprendimas per 26 paras, ir jūs nugalėtojas. Kokios reik kantrybės? Beje, Dongfeng stebino ir kitose situacijose. Prie Afrikos jie per valandą nakties tamsoje pasikeitė sulaužytą vairo plunksną, o Pietų vandenyne per pusvalandį sutaisė lūžusį autrigerio apkaustą.
Dar papildysiu nuo savęs. Fiškes galėjo "sustumdyti" Keiptauno krantas. Keiptauno įlanka yra vakariniame Afrikos krante, netoli pietinio kampo. Miestą dengia nuo vyraujančių pietrytinių vėjų epinis Stalo kalnas. Į kranto šešėlį pateko lyderiaujanti Adu Dhabi komanda ir vos nepralošė Dongfeng. Atrodė, kad visi pasimokė. Tačiau ispanai MAPFRE sugebėjo prieš 50 mylių iki finišo sąmoningai pasukti arčiau kranto, patekti į štilio zoną ir pralošti jiems ant kulnų, bet jūroje likusioms moterims SCA. Šią istoriją atsimins ne tik ispanai. Ją atsimins kartų kartos, kurios ateis į buriavimą po šio VOR, kaip apmaudžiausią žmogiškojo faktoriaus įtakotą klaidą aukščiausio lygio vandnyno buriavimo varžybose. Kaip sakė Makiavelis (Italijos politinis veikėjas 1469-1527) - "jei negali išgarsėti gerai, tai išgarsėk blogai".
Finiše nugalėtojų Abu Dhabi kapitonas Ian Walker pasakė: "SiFi priėmė visus teisingus navigacinius sprendimus",- taip jis kalbėjo apie komandos šturmaną Simon Fisher.
Kodėl pirmaujantys plaukė greičiau už atsiliekančius? Aš galvoju, kad tai praktikos ir meistriškumo rezultatas. Bet ne vieno žmogaus, kapitono, bet daugumos komandoje. Kapitonui miegant vienas vairininkas, nesugebantis pasigauti vimpelinio vėjo, gali sugeneruoti 20 jūrmylių ir didesnį atsilikimą per keturias valandas, lyginant su vairininku, mokančiu tai daryti. Reik tik spėlioti apie Dongfeng. Susidaro toks vaizdas, kad ten yra bent vienu talentingu vairininku daugiau nei Abu Dhabi.
Jei Alikantės-Keiptauno etapas turėjo 4-is galvosūkius, tai Keiptauno-Abu Dhabi etapas turės 5-is.
Cabo Verdės kirtimas ir Štilio zona Doldrums: